2010 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta
PAULIUI VAIDOTUI SUBAČIUI už studiją „Antanas Baranauskas: Gyvenimo tekstas ir tekstų gyvenimai“ (2010 m.).
Ši knyga atsisako tradicinės literatūros istorijos puoselėtų ketinimų „stebuklingu būdu“ it gyvą atkurti klasiko asmenį ir pateikti pavyzdinę jo kūrybos apžvalgą. Apie poeto gyvenimą ji kalba kaip apie tekstą, kurio rišlumą lemia skaitymo pastanga. Todėl dėmesys tenka ligšiolinių skaitymų, interpretacijų kritikai, jų įtrūkių ir vidinių prieštaravimų paieškai. Tekstologinis žvilgsnis į poeto tekstų gyvenimą arba istorijas, kurias tik iš pradžių kontroliuoja rašytojas, atskleidžia, kokios svarbos turi redaktoriai, leidėjai, skaitytojai. Išryškinami paradoksai, kurie kyla paisant „Anykščių šilelio“ tekstualinės visumos. Pasitelkiamos šiuolaikinei teksto teorijai svarbios intencionalumo, socialumo, kalbinio ir bibliografinio kodo perspektyvos, į ankstyvas poemos publikacijas žvelgiama kaip į visos Europos kontekste unikalų daugialypį tekstą.
Paulius Vaidotas Subačius gimė 1968 m. gegužės 4 d., Vilniuje – tekstologas, literatūrologas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas.
Apdovanojimai
1998 ir 2003 m. Valstybinė mokslininko stipendija.
2003 m. „Bažnyčios Kronikos“ fondo žymuo.
2004 m. Aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurso premija už knygą „Tekstologija: teorijos ir praktikos gairės“ (2001 m.).
2004 m. Juozo Prunskio premija.
2007 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis.
2008 m. Aukštųjų mokyklų vadovėlių konkurso premija už skyrių knygoje „XX a. literatūros teorijos“.
2013 m. Patriotų premija už knygos Balys Vaičėnas, „Partizano sąsiuviniai“ parengimą.
2023 m. „Literatūros salos“ konkurso „Metų straipsnis“ laureatas.
2011 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta
RIMANTUI POVILUI VANAGUI už dokumentinės prozos knygą „Peslių akademija“ (2011 m.).
Knygos autorius kruopščiai dėlioja savo gimtojo Peslių kaimo, prigludusio prie Šventosios, ties garsiuoju Anykščių šileliu, praeities mozaiką. Gausias autentiškų tekstų citatas jis apvelka publicistiniu šiuolaikinės sampratos drabužiu, taip kurdamas realų, įtikinantį praeities vaizdą. Knygoje ne tik pašventupių vaizdai, bet ir autentiškais faktais paremti 1863 metų sukilėlių, S. Daukanto bičiulio, tautosakos rinkėjo Kazimiero Maigio (Moigio), kunigo Kondrato Liogės, kryždirbio Petro Blažio ir kitų ryškių asmenybių paveikslai.
Rimantas P. Vanagas gimė 1948 m. spalio 10 d. Peslių k., Anykščių r. – rašytojas prozininkas, poetas, publicistas, vertėjas, kraštotyrininkas, visuomenininkas.
Apdovanojimai
1979 m. Zigmo Gėlės literatūrinė premija už eilėraščių rinkinį „Autobiografijos pradžia“ (1978 m.).
1983 m. Maksimo Gorkio premija už eilėraščių rinkinį rusų kalba „Motinos laiškas“ (1982 m.).
1988 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos kūrybinio konkurso laureatas.
2002 m. Anykščių rajono savivaldybės Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija už dokumentinės prozos knygą „Iš vieversių gyvenimo“ (2002 m.).
2003 m. Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos Juozo Tumo-Vaižganto premija už dokumentinės prozos knygą „Iš vieversių gyvenimo : mano mažieji didieji anykštėnai“ (2002 m.).
2004 m. Jono Marcinkevičiaus literatūrinė premija už dokumentinės prozos knygą „Žmonės mylėjo žmones : mano mažieji didieji anykštėnai“ (2004 m.).
2013 m. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos premija skirta už publicistiką.
2017 m. suteiktas Anykščių rajono Garbės piliečio vardas.
2018 m. Lietuvos Respublikos 100-mečio proga apdovanotas Anykščių rajono savivaldybės „Šimtmečio anykštėno“ atminimo ženklu.
2020 m. Anykščių rajono turizmo lyderių rinkimuose pelnė apdovanojimą „Turizmo gilės“ kaip „Anykščių fenomenas“.
2022 m. Sugiharos fondas „Diplomatai už gyvybę“ apdovanojo Leonido Donskio premija už holokausto tematiką kūryboje.
2022 m. Žemaitės literatūrinė premija už knygą „Skiedrų ganytojas” (2022 m.).
2012 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta
ALGIMANTUI ZURBAI už romaną „Krisius“ (2010 m.).
Romane – paskutinieji Antrojo pasaulinio karo metai, paini ir šiurpi pokario realybė, drastiškai laužanti žmonių likimus. Vieni renkasi kovos kelią, kiti paprasčiausiai stengiasi išlikti.
„Romanas ,,Krisius” ( 2011 m.), atitinka paties Algimanto Zurbos kriterijų: proza – sunkioji literatūros artilerija. Ginklų, šaudymų, žaizdų, kraujo ten daug. Ar gali būti kitaip, jei pasakojama apie paskutiniuosius karo, pirmuosius pokario metus? Apie kolchozų kūrimą ir melioraciją? Apie nugainiotus ir skerdyklon vežamus arklius? Apie medžioklę – kuo įvairiausia prasme. Žmonių, stirnų…“ – Gintarė Adomaitytė.
Algimantas Zurba gimė 1942 m. vasario 8 d. Žvaguičių k., Biržų r., mirė 2018 m. rugsėjo 9 d., Vilniuje – Lietuvos rašytojas, publicistas, redaktorius.
Apdovanojimai
1974 m. Žemaitės literatūrinė premija už apsakymų rinkinį „Keistuolių miestas“ (1973 m.).
1978 m. Lietuvos komjaunimo premija už romaną „Šimtadienis“ (1975 m.).
1982 m. LTSR valstybinė premija už romaną „Integralas“ (1981 m.) ir apsakymų rinkinį „Išmeskit narvelį“ (1978 m.).
1985 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija už knygą „Skersvėjis“ (1984 m.).
1986 m. „Garbės ženklo“ ordinas už literatūrinę veiklą, šimtaprocentinį rašytojų aprūpinimą butais ir Nidos kūrybos namų statybą.
1995 m. Juozo Paukštelio premija už knygą „Savūnė“ (1994 m.)
2003 m. Žemaitės literatūrinė premija už romanų trilogiją „Savūnė“ (1994 m.), „…eina…“ (2000 m.), „…jai tešviečia“ (2002 m.).
2003 m. suteiktas Biržų rajono Garbės piliečio vardas.
2006 m. Tarptautinės vaikų ir jaunimo asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus premija už romaną „Melnragės akmenys“ (2005 m.).
2007 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.
2012 m. Vlado Šlaito literatūrinė premija už romaną „Krisius“ (2010 m.).
2014 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta GINTAUTUI DABRIŠIUI už poezijos knygas „Joju vienas“ (2011 m.) ir „Upė Jekaterinai“ (2014 m.).
Knyga „Joju vienas“ skelbia būties pilnatvės ir gebėjimo priimti pasaulį tokį, koks jis yra, džiaugsmą. Jis sugeba tarsi iš naujo, tarsi pirmą kartą pažvelgti į pasaulį – ir naiviai, ir nesentimentaliai. Šio „gamtamylio“ kūryba grąžina prie paprastų ir džiugių dalykų, jų nesupaprastindama. Jo poezija turi būti skaitoma taip, kaip rašoma – naivia ir atvira širdimi, vaikiškai patikliai ir sąžiningai, taip, kaip tapomi primityvistų paveikslai. „Gintautas Dabrišius išties gyvena savyje ir sau, ir, atrodytų, tokiam poetui jokie bendri kūrybinės psichologijos vardikliai negalioja“ – Valdemaras Kukulas.
„Upė Jekaterinai“ dar vienas Gintauto Dabrišiaus labai dabrišiškas eilėraščių rinkinys, kuriame iš kiekvieno puslapio žvelgia šypsantis autorius, tarsi jam nerūpėtų – ar pasieks jo eilėraščiai skaitytojus…
Gintautas Dabrišius gimė 1950 m. spalio 10 d. Sarginės k. Prienų r. – poetas.
Apdovanojimai
1983 m. Zigmo Gėlės literatūrinė premija už knygą „Vienplaukis prie plento“ (1982 m.).
2006 m. tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatas už knygą „Sviest akmenuką“ (2005 m.).
2012 m. Salomėjos Nėries literatūrinė premija už eilėraščių rinkinį „Joju vienas“ (2011 m.).
2012 m. Vieno lito literatūrinė premija už knygą „Joju vienas“ (2011 m.).
Informacija pildoma
2016 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta ERIKAI DRUNGYTEI už eilėraščių knygą „Patria“ (2015 m.).
Poetės eilėraščių knyga „Patria“ skaitytojo dėmesį koncentruoja į moteriškumo atspindžių kupiną senąją mitinę ir gamtinę pasaulėjautą, literatūros svarbą, lietuvio pasipriešinimą okupacijai.
„Literatūriškai stipri Erikos Drungytės knyga šia prasme yra išskirtinė, nes drąsiai lydo kūrybiškumą ir patriotiškumą, šiuomet šitaip atvirai reikšti nemadingą. Lydo tarytum vykdydama paties B. Brazdžionio prisakymą kūrybai – beatodairiškos drąsos prisakymą. Turime poezijos knygą, kupiną asmeninės ir visuomeninės aistros, turime tikros poezijos knygą“ –Vladas Braziūnas.
Erika Drungytė gimė 1971 m. sausio 27 d. Kaune – poetė, literatūros kritikė, vertėja.
Apdovanojimai
1995 m. Klaipėdos universiteto literatūros kūrybinio konkurso laureatė.
1997 m. geriausias tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ debiutas.
2003 m. tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ naktinių skaitymų laimėtoja.
2004 m. savaitraščio „Nemunas“ „Darbščiosios pelės” prizas.
2008 m. Kauno radijo ir televizijos prizas už knygą „Rūkas ir vėjas“ (2008 m.).
2009 m. Salomėjos Nėries prizas už rinkinį „Rūkas ir vėjas“ (2008 m.).
2012 m. Panevėžio literatūrinės žiemos „Literatūrinės lapės” apdovanojimas „Už aukštaičių padangės praturtinimą brolių latvių balsais”.
2013 m. UAB „Kauno vandenys” prizas už latvių poezijos antologijos „Pavasaris bus kaip visuomet“ sudarymą ir vertimą (2012 m.).
2015 m. „Varpų“ literatūrinė premija.
2015 m. Kauno meno kūrėjų asociacijos premija už išskirtinai ryškų metų pasiekimą eilėraščių rinkinyje „Patria“ (2015 m.).
2016 m. Elenos Mezginaitės premija (Panevėžio literatūrinė žiema 2016) „Už grožį įprasminant tautos patriotizmą eilėraščių knygoje „Patria“ (2015 m.).
2016 m. Anykščių rajono savivaldybės Antano Baranausko literatūrinė premija už eilėraščių knygą „Patria“ (2015 m.).
2018 m. Muzikos apdovanojimų „Aukso lašas 2017“ (radijo stotis „Lietus“) mylimiausio dainų tekstų autoriaus nominacija.
2018 m. Nominacija už plačiasparnę poeziją (Kauno moterų klubas „Ad astra“).
2018 m. Pasvalio rajono savivaldybės Bernardo Brazdžionio literatūrinė premija už eilėraščių knygą „Patria“ (2015 m.).
2019 m. Maironio sodo varnos prizas (Poezijos pavasaris-2019).
2019 m. LR Kultūros ministerijos premija už publicistinius kūrinius.
2020 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje.
2021 m. Kauno miesto savivaldybės 3-iojo laipsnio Santakos garbės ženklas.
2021 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus „Garbės ženklo“ ordinas.
2022 m. Jono Aisčio literatūros premija už eilėraščių knygą „Kalnas ir miestas“ (2020 m.).
2025 m. Kauno miesto savivaldybės įsteigta Maironio premija už knygą „Bukolikos“ (2024).
2017 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta INGAI LIEPAITEI ir ANTANUI VERBICKUI už knygą „Antano Baranausko asmeninė biblioteka“ (2016 m.).
Antano Baranausko asmeninė jo biblioteka ligi šiol nebuvo specialus humanitarinių ir socialinių mokslų atstovų tyrimų objektas. Šiuo tyrimu pirmiausia siekta išsiaiškinti ir suregistruoti visas šiandien autoriams žinomas išlikusias kadaise A. Baranausko bibliotekai priklausiusias knygas, išsklaidytas skirtingose Lietuvos atminties institucijose ir privačiose kolekcijose. Remiantis poetui ir vyskupui priklausiusiomis ir jo paties kitiems asmenims dedikuotomis knygomis, sutelktų nepublikuotų ir publikuotų šaltinių ir literatūros teikiamomis galimybėmis, šioje studijoje atskleidžiamas A. Baranausko ir knygos sąlytis vaikystėje, brandos ir kūrybos amžiuje, gilinamasi į bibliotekos formavimo poreikį, būdus, šaltinius, turinio sanklodą ir vertę, bibliotekos ir knygos kultūrą, aptariamas bibliotekos likimas Lietuvoje ir Seinuose.
Inga Liepaitė gimė 1983 m. birželio 9 d. Panevėžyje – humanitarinių mokslų daktarė.
Apdovanojimai
2008 m. Miunsterio premija skirta už magistro darbą Knygotyros branda ir vaidmuo Lietuvos moksle (mokslinis vadovas – prof. habil. dr. Domas Kaunas)
2017 m. Anykščių rajono savivaldybės Antano Baranausko literatūrinė premija už studiją „Antano Baranausko asmeninė biblioteka“ (su Antanu Verbicku, 2017 m.).
2024 m. Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko padėka už ilgametį nuoširdų darbą bibliotekoje, už kultūros paveldo puoselėjimą, rankraščių fondo plėtrą, profesinę kompetenciją.
Antanas Verbickas gimė 1959 m. kovo 8 d. Jonydžių k., Anykščių r. – pedagogas istorijos mokytojas, muziejininkas, kultūros organizatorius, visuomenininkas.
Apdovanojimai .
2003 m. Anykščių rajono savivaldybės Teresės Mikeliūnaitės kultūros premija
2016 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už muziejininkystės darbus.
2017 m. Anykščių rajono savivaldybės Antano Baranausko literatūrinė premija už studiją „Antano Baranausko asmeninė biblioteka“ (su Inga Liepaite, 2017 m.).
2017 m. už veiklą 2017-aisiais – Piliakalnių metais apdovanotas Kultūros ministerijos Piliakalnių metų medaliu.
2021 m. suteiktas Anykščių rajono Garbės piliečio vardas
2024 m. Anykščių rajono savivaldybės organizuojamuose „Turizmo gilės“ apdovanojimuose pelnė Turizmo gilę nominacijoje „Anykščių svetingumo veidas“ (2024 m.) kaip asmuo, reprezentuojantis Anykščių turizmą.
2018 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta VLADUI BRAZIŪNUI už poezijos knygą „Lėtojo laiko aky“ (2016 m.).
Vlado Braziūno eilėraščių rinkinys „Lėtojo laiko aky“ gvildena temas, alsuojančias laiko tėkme, atminties slinktimis ir kalbos gyvybingumu. Ši kūryba jautriai atliepia Antano Baranausko literatūrinės premijos esmę – skatinti profesionalią grožinę literatūrą, puoselėjančią meilę Lietuvos gamtai, atskleidžiančią žmogaus ir gamtos dvasinį ryšį bei tęsią A. Baranausko kūrybos dvasią.
Vladas Braziūnas gimė 1952 m. vasario 17 d. Pasvalyje – poetas, rašytojas, vertėjas, aktyvus visuomenės ir kultūros veikėjas.
Apdovanojimai
1982 m. Stasio Šimkaus premija (su kompozitoriumi A. Martinaičiu).
1984 m. Zigmo Gėlės premija už debiutinį eilėraščių rinkinį „Slenka žaibas“ (1983 m.).
1986 m. Pirmoji premija dainų moksleivių chorams konkurse (su kompozitoriumi V. Augustinu).
1986 m. Pirmoji premija Baltijos šalių studentų dainų šventės konkurse (su kompozitoriumi V. Augustinu).
1998 m. Pirmoji premija Pasaulio lietuvių dainų šventės konkurse (su kompozitoriumi V. Augustinu).
1999 m. Salomėjos Nėries premija už eilėraščių rinkinį „Užkalinėti“ (1998 m.).
1999 m. Antroji premija konkurse „XXI amžiaus chorinė daina“ Pasaulio lietuvių dainų šventei (su kompozitoriumi Vaclovu Augustinu).
2002 m. Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos surengto literatūros kūrinių konkurso, skirto Lietuvos valstybės 750 metų jubiliejui, Pirmoji premija už poemos „Karilionas tūkstančiui ir vienai aušrai“ rankraštį.
2002 m. Taraso Ševčenkos vardo fondo premija už ukrainiečių poezijos vertimus į lietuvių kalbą.
2003 m. Jotvingių premija už eilėraščių rinkinį „Būtasis nebaigtinis / Imparfait“ (2003 m.), Alicijos Rybalko rinktinės „Eilėraščiai“ vertimą į lietuvių kalbą, Raimondo Jonučio rinktinės „Aušra kambary be langų“ sudarymą ir parengimą.
2005 m. Tarptautinio „Vilenicos“ literatūros festivalio (Slovėnija) „Vilenicos krištolo“ prizas.
2006 m. Tarptautiniame Poezijos pavasario festivalyje – auksakalių gildijos „Meno niša“ ir Lietuvos rašytojų sąjungos prizas už pasaulio poezijos vertimus į lietuvių kalbą.
2006 m. Latvijos rašytojų sąjungos Metų (2005) literatūros apdovanojimas už viso gyvenimo indėlį į latvių literatūros vertimus.
2007 m. Julijono Lindės-Dobilo premija už ypatingą pastarųjų metų kūrybos originalumą ir šiuolaikiškumą.
2008 m. „Varpų“ literatūrinė premija už eilėraščių ciklą „Slaptoji ornitologija: inkilų šventinimas“.
2009 m. Dionizo Poškos premija už eilėraščių rinkinius „Priedainė“ (2008 m.) ir „Saula prė laĩdos“ (2008 m.).
2009 m. Antano Miškinio literatūrinė premija už eilėraščių knygas „Priedainė“ (2008 m.) ir „Saula prė laĩdos“ (2008 m.).
2011 m. Baltijos Asamblėjos medalis už indėlį į Baltijos šalių vienybės stiprinimą ir bendradarbiavimą.
2011 m. Latvijos Respublikos Pripažinimo ordino Karininko kryžius (Croix de la reconnaissance) už nuopelnus stiprinant Latvijos ir Lietuvos draugystę bei bendradarbiavimą.
2011 m. Tarptautinio Strugos (Makedonija) poezijos festivalio konkurso „In vino veritas“ pagrindinis (vienintelis) prizas.
2011 m. Tarptautinio poezijos festivalio „Kurte de Ardžeše“ (Curtea de Argeş, Rumunija) didysis prizas – Grand Prix Européen de la Poésie.
2012 m. Poezijos pavasario prizas už poeziją vaikams už eilėraščių knygą „Kuosos Kro gyvenimas ir atvirkščiai“ (2011 m.).
2012 m. Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus premija už geriausią poezijos knygą vaikams „Kuosos Kro gyvenimas ir atvirkščiai“ (2011 m.).
2012 m. Tarptautinis M. K. Čiurlionio fondo prizas ir kultūros šviesuolio vardas.
2013 m. suteiktas Pasvalio krašto Garbės piliečio vardas.
2013 m. Lietuvos Respublikos ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius.
2013 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija už poetinius atradimus gilinantis į lietuvių kalbos lobyną ir baltiškąją pasaulėvoką.
2013 m. Bernardo Brazdžionio premija už eilėraščių knygą „Fontes amoris“ (2012 m.).
2015 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje.
2015 m. Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ ir Maironio premijos laureatas už eilėraščių rinkinį „Stalo kalnas“ (2014 m.).
2015 m. eilėraščių rinkinys „Stalo kalnas“ (2014 m.) išrinktas Metų poezijos knyga.
2015 m. Pasaulio ukrainų (ukrainiečių) kongreso Madride jubiliejinis medalis „200 metų, kai gimė Tarasas Ševčenka“ už T. Ševčenkos knygos „Kobzarius“ vertimą.
2017 m. Baltijos Asamblėjos literatūros premija už poetinius atradimus, gilinantis į baltiškąją pasaulėvoką ir lietuvių, latvių ir kitų kalbų lobyną, už vertimus iš latvių ir kitų kalbų, taip pat už reikšmingus tarptautinius moderniosios poezijos projektus.
2023 m. Anzelmo Matučio literatūrinės premijos laureatas už eilėraštį „Kuosa Kro, pavasario pakerėta“ (knyga „Kuosos Kro namai ir atvirkščiai“ (2022 m.).
2023 m. Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ premija už poeziją vaikams „Kuosos Kro namai ir atvirkščiai“ (2022 m.).
2019 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta VALDUI PAPIEVIUI už romaną „Brydė“ (2018 m.).
„Valdui Papieviui būdingas biliūniškas jautrumas viskam, kas nutinka žmogaus viduje ir kad su Antanu Baranausku laureatą sieja atida, dėmesys gamtos grožiui. Jis laikomas modernistu, kuris savo tekstų melodika uždega skaitytoją“ – Nijolė Kuolienė.
Valdas Papievis gimė 1962 m. liepos 9 d. Anykščiuose – rašytojas, prozininkas, vertėjas, publicistas.
Apdovanojimai
1989 m. Antano Jonyno premija už romaną „Ruduo provincijoje“ (1989 m.).
1989 m. Lietuvos kritikų premija už kultūros leidinio „Sietynas“ leidimą.
2011 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto premija už romaną „Eiti“ (2010 m.).
2011 m. Liudo Dovydėno premija už romaną „Eiti“ (2010 m.).
2014 m. Antano Vaičiulaičio premija už novelę „Jūra, arba Savižudybės prevencija“.
2016 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija už egzistencinės patirties raišką ir atnaujintą romanų estetiką.
2024 m. Dausų šeimos lietuvių literatūros premija už originalią grožinės literatūros knygą, romaną „Ėko“ (2021 m.), parašytą lietuvių kalba.
Informacija pildoma
2021 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta REGINAI KATINAITEI-LUMPICKIENEI už eilėraščių knygas aukštaičių uteniškių tarme „Tapuolia pūkas aky“ (2018 m.) ir „Varna su baltu plūksnu“ (2021 m.).
„Tarmė yra neatidaloma nuo mano gyvenimo. Kai rašau, tai ir mąstau tarme. Tai, ką gavau iš savo brangiausiųjų artimųjų, iš Juknėnų kaimo aplinkos, žmonių, atsinešiau iki šiandienos. Nebuvo sunku nešti tai, kas man taip artima ir savaime suprantama. Taip, beveik prieš dvidešimt metų užsimojusi su tarme buvau kaip balta varna, bet laikui bėgant toji varna liko tik su balta plunksna, ir gentainiai su tuo mielai susitaikė. Iš pradžių kurdama tarme laikiausi archajiškumo, man atrodė, kad senoji mano kalba turi suktis tik apie savo ašį“ – Regina Katinaitė-Lumpickienė.
Premija skirta už tarmės puoselėjimą, kalbinį autentiškumą ir poetinę brandą – visos šios vertės artimos pačiam A. Baranausko kūrybos pamatui, o kiekvienas R. Katinaitės-Lumpickienės eilėraštis alsuoja švelniu ryšiu su gamta, vietos žmonėmis, laiku ir praeitimi.
Regina Katinaitė-Lumpickienė gimė 1955 m. spalio 31 d. Utenoje – poetė, vertėja.
Apdovanojimai
1992 m. Boriso Dauguviečio premija (II laipsnio diplomas) už Antano Miškinio „Žaliaduonių gegužės“ inscenizaciją.
2003 m. Utenos rajono meno ir kultūros premija už eilėraščių ir vertimų knygą „Grąžinu tau laiką“ (2002 m.) ir eilių ciklą romantinės muzikos ansambliui.
2010 m. Antano Miškinio literatūrinė premija už eilėraščių aukštaičių uteniškių tarme knygą „Paraič nama“ (2009 m.).
2022 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta
VYTAUTUI KAZIELAI už poezijos knygą „Sapnų slidininkas“ (2021 m.).
Lyrikos knygoje „Sapnų slidininkas“ V. Kaziela lieka ištikimas minimalizmui, jo žodis taupus, bet svarus, o eilėraščiai daugiasluoksniai. Rinkinio leitmotyvas – susitaikymas su savimi, su aplinkos nykimu, su išsiskyrimais. Poetas jautriai jungia kasdienybės detales su amžinosiomis meilės ir mirties temomis, o tai itin artima Antano Baranausko literatūrinės premijos dvasiai – literatūrai, kuri ne tik parodo žmogaus ryšį su gamta, bet ir kalba apie egzistencinę dermę pasaulyje.
Vytautas Kaziela gimė 1955 m. gruodžio 13 d., Valančių k., Molėtų r., – poetas, publicistas.
Apdovanojimai
1993, 1994, 1998 m. Kazio Umbraso literatūrinė premija už meniškiausius metų grožinės literatūros kūrinius.
2006 m. Antano Miškinio literatūrinė premija už eilėraščių rinktinę „Kas nebus pralaimėta“ (2005 m.).
2013 m. Utenos rajono meno ir kultūros premija už aukštaitiškos elegijos tęstinumą, lietuvių literatūros išliekamąją vertę.
2024 m. 60-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatas už eilėraščių knygą „Neatsimerk, Viešpatie“ (2023 m.).
2023 m. ANTANO BARANAUSKO LITERATŪRINĖ PREMIJA skirta
SKIRMANTUI VALENTUI už knygą „Baranauskas, Antanas. Anykščių šilelis = Anykszczũ sziłĕlys“ (2022 m.).
Skirmantas Valentas gimė 1952 m. liepos 18 d. Obeliuose, Rokiškio r., – humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, lietuvių kalbininkas.
Apdovanojimai:
2013 m. už atliktus darbus ir Šiaulių universiteto vardo garsinimą suteiktas metų mokslininko titulas.
Informacija pildoma
Užsisakyti naujienas apie Bibliotekos veiklą
